Nepaisant patirties ir žinių, vyresni darbuotojai vis dar susiduria su diskriminacija. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, darbe ir sveikatos apsaugos srityje tai patyrė arba buvo liudininkais daugiau nei penktadalis 50–59 metų asmenų. Tuo metu vyresnių darbuotojų privalumus jau įvertinusios įmonės šį reiškinį vertina paprastai: diskriminacija tiesiog neapsimoka.

„Įmonės, vengdamos vyresnių darbuotojų, apsunkina sau gyvenimą ir uždaro nemažai plėtros galimybių“, – sako Jevgenija Krikščiūnė, draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius vadovė.

Diskriminacija gana paplitusi

Marius Morkevičius, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas teigia, kad vyresnio amžiaus žmonės, apklausų duomenimis, darbo rinkoje gali jaustis nestabiliai ir nesaugiai. Skaičiuojama, kad net 6 iš 10 apklaustų Lietuvos gyventojų mano, jog jaunas ar vyresnis amžius darbuotojų atrankoje, kai renkamasi iš dviejų tos pačios kvalifikacijos žmonių, gali būti palaikytas trūkumu ir darbdavys pasirinks vidutinio amžiaus kandidatą.

„Kalbant apie darbo santykius, galima pažymėti, kad diskriminacija pasireiškia darbo skelbimuose, pareigybių aprašymuose, per darbo pokalbius, skaičiuojant atlyginimus, suteikiant paaukštinimą ar mokymosi galimybes, taip pat – nutraukiant darbo santykius. Diskriminacija dažnai būna paslėpta ir po įvairiomis replikomis, kurios gali pasirodyti kaip darbdavio rūpestis. Į Tarnybą besikreipiantys žmonės teigia iš darbdavių sulaukiantys tokių frazių, kaip „tau jau laikas anūkus prižiūrėti” ar „tau kelionė lėktuvu į komandiruotę bus per sunki“, – pavyzdžius pateikia M. Morkevičius.

Be to, jei vyresnis darbuotojas dažnai naudojasi nedarbingumo atostogomis, jam neretai siūloma susirasti ramesnį darbą arba pereiti į kitas pareigas, kurios dažnai būna prastesnės ir mažiau apmokamos. Tarnybos duomenimis dalis gyventojų diskriminaciją jausti pradeda jau nuo 50 metų amžiaus.

Geroji verslo patirtis

Brandesnėse įmonėse, kurios turi nemažai vyresnių darbuotojų, požiūris į juos yra gerokai palankesnis. Viena tokių įmonių yra draudimo bendrovė BTA. Kompanijoje šiuo metu dirba 18 pensinio amžiaus darbuotojų ir kelios dešimtys prie jo artėjančių. Didžioji jų dalis užima pardavimo vadybininko, specialisto ar eksperto pareigas.

Štai, pavyzdžiui, 67 metų Antanas Žilys yra BTA vyriausiasis draudimo specialistas Panevėžyje. Draudimo srityje jis dirba jau 26 metus. „Manau, kad amžius tokiame darbe labiau padeda nei trukdo. Klientai ilgamečiais darbuotojais pasitiki, o bėgant laikui kai kurie netgi tampa draugais. Be to, su amžiumi ateina patirtis, o draudimo srityje tai labai aktualu“, – sako pašnekovas.

Specialistas priduria, kad įmonėje nėra juntama kartų skirtis. A. Žilys sako tiek su vyresniais, tiek su jaunesniais kolegomis ir vadovais sutariantis puikiai ir visada sulaukiantis pagalbos, jei tik jos prireikia.

„Turime ir tokių specialistų kaip Antanas, ir vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų, kuriems iki pensinio amžiaus teliko pora metų. Jie yra puikūs lyderiai, rodantys pavyzdinius rezultatus ir apie galimą išėjimą į užtarnautą poilsį net nesvarsto“, – priduria Jevgenija Krikščiūnė, draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius vadovė.

„Vyresnio amžiaus pardavimų vadybininkas ar specialistas dėl savo patirties gerai supranta klientų poreikius ir dažnu atveju yra labiau empatiškas. Taip pat ilgesnė karjera ir patirtis reiškia platesnį profesinį tinklą, didesnį klientų ratą ir iš lūpų į lupas perduodamos rekomendacijos. Todėl ypač mažesniuose miestuose ar miesteliuose BTA draudimo paslaugos gyventojams asocijuosiąs su mūsų ilgamečio darbuotojo vardu“, – priduria pašnekovė.

Ji užsimena, kad jaunesnio amžiaus darbuotojai yra linkę greičiau priimti sprendimą, bet padaro daugiau klaidų, vyresni – ilgiau vertina situacijas, bet jų klaidų ir nesėkmių rodikliai yra geresni.

Vyresni gerai išmano procesus

Anot jos, vyresnio amžiaus darbuotojai yra vertingas turtas bet kuriai organizacijai, mat yra sukaupę didelę patirtį ir žinias, kurios gali būti neįkainojamos įmonės veiklai. Ši patirtis gali padėti spręsti sudėtingus uždavinius, tobulinti procesus ir produktus. Be to, vyresnio amžiaus darbuotojai dažnai pasižymi stabilumu ir yra įgiję pasitikėjimą, todėl gali būti svarbūs organizacijos vertybių skatintojai.

J. Krikščiūnė pabrėžia, kad skirtingi amžiaus grupių darbuotojai gali turėti skirtingą požiūrį, prioritetus ir darbo stilių todėl labai svarbus yra vadovo vaidmuo. Jis turėtų kurti tinkamą darbo kultūrą ir užtikrinti, kad visi darbuotojai jaustųsi vertinami bei suprantami.

Vienas iš patarimų organizacijoms, kurios turi iššūkių dėl amžiaus įvairovės, yra darbas su vadovų požiūriu. Anot jos, žmogiškųjų išteklių specialistai patys turėtų atsisakyti stereotipų ir paskatinti tai padaryti savo vadovus, kad žmonės organizacijoje būtų vertinami pagal jų patirtį, kompetencijas ir asmenines savybes, o ne pagal amžių.