Skrydis oro balionu: ar pasirūpinta keleiviais?

Oro balionai laikomi viena saugiausių oro transporto priemonių, o jų avarijų bei nelaimingų atsitikimų statistika labai gera: Lietuvoje pasitaiko vos keli smulkūs įvykiai per metus. Lietuvoje karšto oro balionai populiarėja kasmet: ir kaip sklendžiančios reklamos platformos, ir kaip dovana įmonių verslo partneriams ar svarbiems klientams.

Lietuvoje šią dieną įregistruota 110 karšto oro balionų, iš kurių kelios dešimtys naudojami komercinei veiklai.  Oro balionų pilotų civilinės atsakomybės draudimo lyderė, draudimo bendrovė BTA teigia, kad visi be išimties šalies oro balionų pilotai yra apdraudę savo civilinę atsakomybę, tačiau dar gana vangiai draudžiami keleiviai.

„Oro balionai – viena iš saugiausių oro transporto priemonių, tačiau net ir „keliaujant“ jais ne visuomet pavyksta išvengti netikėtumų. Dažniausiai žalos patiriamos pilotui pavojingai valdant oro balioną – nusileidus per žemai ir per arti medžių viršūnių, neišvengus kliūties arba netikėtai pakilus vėjui. Dėl šių priežasčių, siekiant išvengti nemalonumų, gali tekti skubiai leistis mieste ar ne pačioje geriausioje vietoje užmiestyje“, - sako BTA  bendrosios civilinės atsakomybės ir aviacinių rizikų draudimo produktų vadovas Eugenijus Bulavas.

Dėl gana paprastos savo konstrukcijos oro balionai retai genda, todėl skrendant jais didžiausia rizika tenka žmogiškajam faktoriui, nes gali būti iki galo neįvertinta tūpimo zona ar oro sąlygos. Visgi oro balioną norintys valdyti oreiviai yra griežtai tikrinami. Jie privalo ne tik turėti piloto licenciją, bet ir reguliariai tikrintis sveikatą. Karšto oro balionui, kaip ir įprastai transporto priemonei, prieš pradedant oreivystės sezoną, kasmet atliekama techninė apžiūra, siekiant nustatyti, ar oro balionas yra tinkamas eksploatuoti.

„Prieš pakildami į orą, pilotai numato ir būsimą tūpimo vietą. Žinoma, skrydžio metu gali pasitaikyti ir avarinių tūpimų, kurie gali baigtis ne visada maloniai. Tam, kad būtų suvaldyta ši rizika, ir yra reikalingas civilinės atsakomybės draudimas“, - sako E. Bulavas.

Vidutiniškai per sezoną oro balionas ore praleidžia nuo keliolikos iki poros šimtų valandų. Keleiviai karšto oro balionu skraidinami kelių kilometrų aukštyje, standartiškai nuskrendama iki 20 kilometrų vieno skrydžio metu.

Keletas faktų apie oro balionus Lietuvoje:

• Oro balionas pirmą kartą Lietuvoje pakilo 1806 metais.

• Šalyje oficialiai registruota 110 oro balionų, o didžiausio jų krepšys turi 16 vietų.

• Lietuviai oro balionais buvo du kartus pakilę į įspūdingą aukštį: pirmą kartą – 7,2 km (2006 metais), antrą – kartą 10,064 km (2007 metais).

• Lietuva pirmauja pagal pilotų skaičių pasaulyje ir yra pirmajame penketuke šalių, kuriose yra daugiausiai karšto oro balionų, vertinant pagal gyventojų skaičių.

• Pasaulio TOP 70 sąraše 4 vietą užima pilotas iš Lietuvos. Lietuvos pilotės net keli metai iš eilės yra Europos vicečempionės. Šiemet jos savo jėgas išbandys Pasaulio moterų oro balionų čempionate, liepos 4–10 dienomis vyksiančiame Birštone.

   

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro virš 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.