Vos atšilus orui gatvėse atsiranda gausybė keliautojų dviračiais, paspirtukais ir kitomis transporto priemonėmis. Kartu pasipila ir pačios įvairiausios tokių keliautojų traumos – nuo sumušimų ir nubrozdinimų iki atvirų kaulų lūžių, stuburo ir galvos smegenų traumų. Tačiau panašu, kad priemonės suvaldyti riziką pradeda duoti vaisių.

„Nepilnamečių dalyvavimas eisme su dviračiais, paspirtukais ar kitomis mikrojudumo priemonėmis yra ribojamas. Dėl to bendrame vaikų patiriamų traumų sraute įvykiai dėl mikrojudumo priemonių naudojimo nėra dažni – jie sudaro tik apie 2 proc. visų vaikų patiriamų traumų. Tačiau pažymėtina, kad sužalojimai, patirti dalyvaujant eisme, dažnai būna rimtesni“, – sako vaikų patirtų draudiminių sužalojimų analizę atlikęs Gediminas Bulenokas, BTA Asmens draudimo produktų vadovas.

Be to, jis priduria, kad pagal metų pradžios statistiką anksti spėlioti, koks bus eisme dalyvaujančių vaikų požiūris į savo saugumą. Vasaromis vaikų patiriamų trauminių įvykių skaičius dėl daugiau lauke leidžiamo laiko ir aktyvesnių veiklų paprastai padidėja maždaug 15 procentų.

Nuo nubrozdinimų iki itin sunkių atvejų

Gydytojas ortopedas-traumatologas Eduardas Jūraitis, Klaipėdos vaikų ligoninės traumų punkto vedėjas, teigia, kad keliaujant mikrojudumo priemonėmis dažniausiai patiriamos viršutinių ir apatinių galūnių traumos. Jei pasiseka – tai būna tik nubrozdinimai ar sumušimai, raiščių patempimai. Tačiau susiduriama ir su sunkesniais atvejais – raiščių trūkimu ir kaulų lūžiais. Pastarieji neretai reikalauja ir operacinio gydymo.

„Sunkiausios yra galvos traumos, ypač su intrakranijine hematoma (smegenų kraujosruvomis), stuburo traumos, vidaus organų pažeidimai su vidiniu kraujavimu ir atviri kaulų lūžiai“, – sako vaikus gydantis ortopedas–traumatologas.

Mediko teigimu, traumų sunkumą didele dalimi lemia su transporto priemone išvystytas greitis. Dėl to santykinai lengvesnės būna mažesnių vaikų traumos – jie mina dviračių pedalus, važinėja nemotorizuotais paspirtukais ar riedučiais.

„Vyresnieji, jau paaugliai, dažnai renkasi elektrinius paspirtukus, kitas motorines transporto priemones, riedlentes, kurios rampose išvysto didesnį greitį. Didesnis greitis generuoja didesnės apimties ir sunkumo traumas“, – pasakoja E. Jūraitis.

Susirūpinimas davė naudos

Prieš dvejus metus JAV mokslininkai konstatavo, kad kelionės elektriniais paspirtukais yra apie 150-200 kartų pavojingesnės už keliones automobiliais, vertinant kiekvieną nukeliautą kilometrą. Per tą laiką padėtis pasikeitė ir jau Europos ekspertai savo ataskaitoje tvirtina, kad mikrojudumo priemonių naudotojų patiriamų traumų dažnumas pastaruosius dvejus metus sparčiai mažėja.

Bendras nuomojamų paspirtukų naudotojų traumų kiekis per 2023 metus, lyginant su 2022-aisiais, sumažėjo net 44 procentais. Tiesa, sunkiausių traumų – tokių, dėl kurių prireikė medikų pagalbos ar ištiko mirtis – mažėjo kukliau, 19 procentų. Panašus mikrojudumo priemonių naudotojų sužalojimų mažėjimas buvo fiksuojamas ir metais anksčiau.

Ataskaitos autoriai nurodo, jog tokį rezultatą pasiekti padėjo paspirtukų nuomos tiekėjų atnaujinta įranga, miestų investicijos į infrastruktūrą ir informacines kampanijas.

„Gerėjanti statistika, be abejo, nuteikia teigiamai. Vertiname ją kaip ženklą, kad verslui ir valstybės institucijoms siekiant bendro tikslo – šiuo atveju saugaus eismo visiems dalyviams – galima pasiekti itin gerų rezultatų“, – džiūgauja G. Bulenokas.

Tačiau BTA Asmens draudimo produktų vadovas kartu įspėja, kad dar anksti ploti sau per petį ir manyti, kad užduotis įvykdyta. Mat miestuose, ypač centrinėse jų dalyse, senamiesčiuose vis dar gausu paspirtukininkų mėgstamų vietų, kurios dėl grindinio kokybės yra pavojingos naudotojams. Mikrojudumo dalyviams vis dar stinga ir instinktyvaus eismo taisyklių laikymosi.

„Paspirtukų vairuotojai gali reikšmingai padidinti savo saugumą laikydamiesi kelių pagrindinių taisyklių ir naudodami tinkamas apsaugos priemones. Visada dėvėkite šalmą: jis yra svarbiausia apsaugos priemonė, kuri gali išgelbėti gyvybę ir apsaugoti nuo sunkių galvos sužeidimų. Venkite važiavimo rizikingomis sąlygomis, jei įmanoma, venkite važiuoti per lietų, ant slidžių paviršių. Tai leis sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką“, – saugoti save ir vaikus ragina G. Bulenokas.