„Eurostat“ duomenimis, mažiau nei pusė lietuvių yra patenkinti savo darbu. Besikeičiant darbuotojų kartoms keičiasi ir jų poreikiai, kurie atsispindi pretendentų pageidavimuose bei naujo darbo paieškose. Ekspertų teigimu, darbuotojų simpatijas laimi tie darbdaviai, kurie lanksčiai reaguoja į rinkos tendencijas, motyvuoja ne pažadais, o dėmesiu bei papildomomis naudomis.

Statistika rodo, kad savo darbu patenkinti 46,5 proc. lietuvių, kai, palyginimui, latvių – 71 proc., o estų – 61 procentas. Lenkų pasitenkinimas darbu yra mažesnis nei lietuvių ir siekia 31 procentą. Specialistai pastebi, kad pasitenkinimo darbu rodiklis Lietuvoje mažėja. Tam įtakos turi karjeros galimybių bendrovėje ir darbdavių bei darbuotojų komunikacijos stoka, taip pat – kartų ir jų poreikių kaita. 

„Tai – per mažas skaičius. Viskas paprasta: kuo daugiau įsitraukusių žmonių, tuo geresni įmonių rezultatai. Tai įrodyta ir tyrimais. Bėda ta, kad įsitraukimui didinti nėra vieno vaisto. Reikia nuoseklaus, kryptingo ir ilgo darbo. Kartais tam reikia sunkių sprendimų: įsitraukimui trukdančių nuostatų pakeitimo, naujų vadybinių praktikų, geresnių žmonių vadybos procesų“, – dėsto organizacijų konsultavimo įmonės „People Lab“ įkūrėja ir ekspertė Aistė Grigaliūnaitė-Staselienė.

Pasitenkinimo rodikliams įtakos turi ir įmonės dydis bei veiklos sritis. Tačiau net ir didelėse įmonėse užtikrinti dėmesingą bei darbuotojui patrauklią aplinką yra įmanoma.

Draudimo bendrovės BTA atliktas vidinis tyrimas parodė, kad kompanijoje darbuotojų pasitenkinimo rodiklis sparčiai kyla pastaruosius trejus metus ir šiemet jau siekia 87 procentus. Draudimo bendrovės Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė, pažymi, kad šiuolaikiniame pasaulyje darbuotojų nebesužavėsi patenkindamas vien jų bazinius poreikius. 

„Geri darbuotojai – pats svarbiausias išteklius, kokį tik gali turėti įmonė. Natūralu, kad dėl jų vyksta nuolatinė konkurencinė kova. Ją laimėti įmanoma tik pasiūlant geriausias įmanomas sąlygas. Mūsų vidinis tyrimas labai aiškiai parodė, kad žmonėms svarbūs tiek bendražmogiški dalykai, pavyzdžiui, galimybė lengvai pasiekti savo vadovą, tiek papildomos naudos“, – teigia ji.

A. Grigaliūnaitė-Staselienė darbdavius ragina atsikratyti reakcinio situacijų valdymo stiliaus, kai kažkas keičiama tik darbuotojui pradėjus skųstis. Motyvavimas turi būti nuoseklus. Ypatingai dėl to, kad žmonės yra labai skirtingi. Pasak pašnekovės, vienas darbuotojas pokyčių reikalaus labai agresyviai, o kitas tylės, kol nebegalės kentėti. 

„Čia ne tik charakterio, bet ir išmokti lyčių skirtumai. Vyrai aršiau kaunasi dėl atlyginimo ar paaukštinimo. Labai svarbu, kad ir pats darbdavys imtųsi organizuoti atlygio peržiūrėjimo procesą. Pokalbis apie darbo sąlygas turėtų vykti bent kartą per metus. Net jeigu sąlygos nėra keičiamos, darbuotojas turėtų bent jau sužinoti, ką turi padaryti, kad per kitą ciklą viskas būtų kitaip“, – aiškina ekspertė.

Šiuolaikiniam darbuotojui labai svarbus ne tik pareigų aiškumas bei įvertinimas, bet ir tam tikros papildomos naudos. J. Krikščiūnė skaičiuoja, kad BTA savo komandai iš viso siūlo bent 20 papildomų naudų, tarp kurių yra laisvadieniai gimtadienio proga, papildomi laisvadieniai už išdirbtą laiką, premijos, lanksčios bei hibridinės darbo valandos. Visgi kaip didžiausią privalumą draudimo bendrovės darbuotojai išskiria papildomas lėšas sveikatinimuisi.

„Pastaraisiais metais vis daugiau darbdavių domisi darbuotojų sveikatos draudimu. 2022 metais BTA apdraustųjų skaičius augo 46 proc. Darbuotojams jis suteikia aiškią vertę, nes leidžia greitai ir kokybiškai pasinaudoti sveikatos paslaugomis. Pastebime, kad ne tik mūsų, bet ir mūsų klientų darbuotojai papildomą sveikatos draudimą aktyviai naudoja odontologijos paslaugoms, vakcinacijoms, receptinių vaistų įsigijimui, profilaktinėms sveikatos patikroms“, – sako BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė. 

Anot A. Grigaliūnaitės-Staselienės, papildomas naudas svarbu personalizuoti, t.y., leisti pačiam darbuotojui išsirinkti jam patraukliausią naudą. Tokiu būdu pati pasirinkimo laisvė taps papildomu pliusu. 

„Papildomas naudas galime personalizuoti – leisti pasirinkti vieną, pačią aktualiausią, arba išsirinkti ir pačiam susiorganizuoti sau aktualią, nustatyto biudžeto rėmuose. Norisi priminti, kad papildomos naudos yra ne tik socialinių poreikių tenkinimo priemonė, bet ir įmonės kultūros puoselėjimo įrankis. Visada pagalvokite, kokią žinutę siunčiate savo darbuotojams siūlydami vieną ar kitą naudą“, – teigia „People Lab“ įkūrėja ir ekspertė.