Kada kaminą galima valyti savarankiškai, o kada reikalinga profesionalų pagalba?

Šildymo sezono pabaiga – pats laikas pradėti galvoti apie kieto kuro katilo ir dūmtraukio paruošimą kitiems metams. Šis darbas nebūtinai reikalauja profesionalų pagalbos, tačiau patyrusių kaminkrėčių patarimai yra vertingi tiems, kurie dūmtraukį savomis rankomis nori išvalyti saugiai, kokybiškai ir nebrangiai.

„Katilų ir kaminų priežiūra – labai svarbi užduotis, kurios jokiu būdu negalima ignoruoti žmonėms, namus besišildantiems kietu kuru. Dėl nepakankamo dėmesio namų katilinei ir kaminui Lietuvoje kasmet kyla daugiau nei po tūkstantį gaisrų, kurie kelia grėsmę ir žmonių gyvybėms, ir visam žmogaus turtui“, – sako Mindaugas Ratkevičius, BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Nevalytas kaminas ne tik smarkiai išaugina gaisro riziką, bet ir sumažina kuro degimo efektyvumą, išaugina šildymo kainą. Anot M. Ratkevičiaus, saugumas, sumažėjusios išlaidos kurui ir elementarus patogumas nesunkiai kompensuoja kaminkrėčio paslaugų kainą ar įdėtas savo darbo valandas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pagrindinė visų priešgaisrinių tarnybų užgesintų gaisrų priežastis tradiciškai yra ta pati. Per tris pirmuosius 2023 metų mėnesius buvo užgesinti 1779 gaisrai. Net 27,4 proc. iš jų kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų.

Palyginimui, per visus 2022 m. dėl šios pačios priežasties kilo 16,23 procento visų gaisrų. Iš viso ugniagesiai per praėjusius metus gesino 8410 gaisrų. Natūralu – šiltuoju metų laiku krosnys ir katilai naudojami kur kas rečiau ir ne taip intensyviai, todėl, vasaros mėnesiais dūmtraukių užterštumas yra 10-20 kartų retesnė gaisrų priežastis nei žiemą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento kaupiama įvykių statistika parodo, jog nuo 2017 iki 2022 m. stebima gaisrų, susijusių su ugniaviečių bei dūmtraukių priežiūros trūkumais, santykinio gausėjimo tendencija – nuo maždaug 12,5 proc. iki 17 proc. visų per metus gesinamų gaisrų.

Kaminų priežiūros profesionalai rekomenduoja katilą ir dūmtraukį valyti bent kartą per metus, geriausiai – ne šildymo sezono metu. Tiesa, jie pripažįsta, kad kieto kuro katilų naudotojai šį darbą įprastai atlieka kur kas rečiau. Geriausiu atveju – kas antrais metais.

Bendrovės „Kaminosvara.lt“ atstovas Edgaras teigia, kad galima ir pasirūpinti saugumu, ir sutaupyti. Mat kaminkrėčių pagalba būtina ne visuomet – didelę dalį darbų galima atlikti ir savarankiškai.

„Suodinas stiklines katilo dureles lengvai nuvalysite acto ir vandens lygių dalių mišiniu. Už kaminų valymą ne mažiau svarbus katilų ir alkūnių, einančių link kamino valymas iš katilinės pusės – tos vietos suodžiais apsineša greičiausiai ir stipriausiai. Šiam darbui patogiausi vieliniai šepečiai ir nereikia naudoti teleskopinių lazdų“, – aiškina ekspertas.

Jo teigimu, reguliarus katilo, alkūnių ir dūmtraukio valymas katilinėje gali apsaugoti ir nuo poreikio lipti ant stogo. „Jeigu kaminas valomas reguliariai, tuomet valymas iš apačios nėra toks blogas variantas, kadangi kamino viršuje nespėja susidaryti toks dervų sluoksnis, jog jį būtų sunku nugramdyti“, – tvirtina Edgaras.

Net ir prireikus lipti ant stogo, anot kaminkrėčio, kaminą galima valyti savarankiškai. „Jeigu kaminas valomas retai, gali tekti lipti ant stogo. Mat bėgant laikui kaminas gali užakti ir jėgos pramušti kamštį iš apačios neužteks. Tam reikės patogių kopėčių, teleskopinės susukamos lazdos, atitinkamo skersmens nailoninio šepečio, pirštinių ir galingo žibinto, kurio šviesa pasiektų kitą kamino galą“, – vardija Edgaras.

Jo teigimu profesionalo pagalba iš tiesų būtina tik tuomet, kai kaminas buvo valytas labai seniai ir jame susidarė storas sluoksnis kreozoto – lipnios dervos, kurios nukrapštymas nėra lengva užduotis. Taip pat kaminkrėtys gali padėti tada, kai stogas šlaitinis, o darbui tinkamų kopėčių neturima ir dėl per siauros katilo angos kamino neįmanoma išvalyti iš apačios.

M. Ratkevičius nurodo, kad traumos, susijusios su kaminų valymu užlipus ant stogo, yra itin retos. „Per pastaruosius ketverius metus mūsų bendrovė gaudavo iki dešimties pranešimų apie žalą sveikatai, patirtą dirbant bet kokį darbą ant stogo. Tuo metu pranešimus apie gaisrus dėl užsidegusių suodžių skaičiuojame šimtais. Tai jokiu būdu nereiškia, kad užlipus ant stogo galima pamiršti atsargumą – kokybiškas kopėčias, tvirtinimo virves ir kitas apsaugos priemones. Tačiau toks santykis akivaizdžiai rodo, kad gaisro rizika dėl nevalyto kamino yra kur kas didesnė už riziką sveikatai valymo metu“, – sako jis.