Savaitgaliais nutįstančios spūstys šalies magistralėse byloja apie tai, kad šiltuoju metų laiku padaugėja keliaujančiųjų. Dėl intensyvesnio eismo išauga ir eismo įvykių tikimybė. Anot ekspertų, didelę įtaką kelionių saugumui turi ne tik kelių eismo taisyklių (KET) paisymas, bet ir vairuotojų emocinė būsena.


Visai nesvarbu, keliaujate į pajūrį ar kurortą, ar grįžtate iš jo – per didelis 
atsipalaidavimas kelionėse gali būti toks pats pavojingas kaip ir irzlumas. Nors 
dažniausiai manoma, kad grįžtantieji iš kurortų yra pailsėję ir turėtų racionaliau vertinti 
savo veiksmus prie vairo, taip yra ne visada.

„Neretai vairuotojai linkę skubėti. Važiuodami į kurortus, skuba į viešbučius, galbūt yra 
susiplanavę kažkokias veiklas ir nusistatę sau atvykimo laiką. Grįžtantieji – skuba namo, 
galbūt atlikti namų ruošos darbus ir pasiruošti naujai darbo savaitei. Šiltuoju metų laiku 
neretai padaugėja ir kelio darbų, kurie pristabdo eismą, todėl keliones reikėtų planuoti 
su laiko rezervu. Taip išvengsite papildomų neigiamų emocijų ir nereikės skubėti“, –
pataria BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis. 

Emocijos veikia elgesį

Atsipalaidavimo ir kitų emocijų įtaką vairavimui pabrėžia ir VDU mokslininkė, tyrinėjanti 
eismo psichologiją, Laura Šeibokaitė. Anot jos, apie emocinį foną savo kasdienybėje 
galvojame per mažai. Žmonėms iš principo sunku atpažinti, kaip emocijos veikia jų 
elgesį, sprendimus. Ir nors emocijų atpažinimas yra treniruojamas įgūdis, daugumai tai 
dar nėra atrastas saviugdos elementas.

„Jeigu pykstančio žmogaus paklausite, kodėl jis pyksta, jis paprastai tik dar labiau 
supyks, bet garsiai kartos, kad visai nepyksta. Taip yra dėl to, kad jis tuo metu yra 
susitelkęs į savo emociją. Kai paprašai žmogaus įvardinti, ką jaučia, įsijungia visai kiti 
pažinimo procesai – racionalusis protas. Tai atskiros sistemos, apie kurias žmonės visai 
negalvojai kaip atskiras“, – dėsto pašnekovė. 

Pasak L. Šeibokaitės, nesugebėjimas skaityti savo emocijas mums trukdo suvokti jų 
veikimą. Pavyzdžiui, emocijos didele dalimi atsakingos už vieną dažniausią nelaimių 
priežasčių – naudojimąsi telefonu vairuojant. Ekspertė sako, kad tai darydami mes 
tiesiog prarandame laiko pojūtį.

„Yra paskaičiuota, kad sugrįžimas nuo naudojimosi telefonu iki pilnaverčio vairavimo 
gali trukti iki keturių sekundžių. Įsivaizduokite, kiek daug eisme gali nutikti per šį laiką. 
Įlindę į telefoną, prarandame laiko pojūtį. Mums atrodo, kad tiesiog žvilgtelėjome, o iš 
tikrųjų... Taip veikia žmogaus dėmesys ir šitų dalykų sukontroliuoti mes negalime. 
Tačiau galime sau pasakyti, kad tiesiog nežiūrėsime. Aišku, čia jau nusiteikimo, 
požiūrio, valios klausimas“, – teigia VDU mokslininkė.

Vis dėlto, už išsiblaškymą ir per didelį atsipalaidavimą, dar pavojingesnė yra pykčio 
emocija. Ypatingai kai jis perauga į agresiją. Pasak eismo psichologės, su situaciniu 
pykčiu, kylančiu absoliučiai visiems, suaugę žmonės paprastai būna išmokę gana 
efektyviai susitvarkyti. Problema, kai viskas perauga į fizinį lygmenį. 

„Tokiems agresyviems žmonėms iš šios emocijos išeiti paprastai labai sunku. Ir tyrimais 
esame nustatę, kad agresyvūs žmonės yra sudėtingiausia vairuotojų grupė, nes jie iš 
principo nelinkę laikytis taisyklių, problemas dėl sukeliamų problemų kelyje yra pratę 
perkelti kitiems ir nemato jokios savo kaltės. Tai pati sudėtingiausia grupė, kuri, mano 
supratimu, pati sau padėti gali labai sunkiai“, – konstatuoja L. Šeibokaitė.

Tyčinės avarinės situacijos

BTA ekspertas A. Žiukelis pastebi, kad kartais pyktis prie vairo pasireiškia ir tyčinėmis 
provokacijomis ar net fizinės jėgos panaudojimu.

„Yra tekę matyti situacijų, kai santykius išsiaiškinti nusprendę vairuotojai apsižodžiuoja 
pravėrę automobilių langus. Kartais įpykę vairuotojai net išlipa iš mašinos ir apspardo 
kitą automobilį arba apsistumdo vidury judrios gatvės. Pasitaiko ir tokių momentų, kai 
vairuotojas nori „pamokyti“ ir aplenkęs tyčia pradeda staigiai stabdyti, sukeldamas 
avarinę situaciją“, – pastebi A. Žiukelis.

Jis pabrėžia, kad tyčinį eismo įvykį sukėlęs vairuotojas neturėtų tikėtis draudimo 
bendrovės išmokos. Tyčiniai eismo įvykiai yra laikomi nedraudžiamaisiais.

Todėl A. Žiukelis prieš keliones pataria atkreipti dėmesį į savo būseną. Anot jo, tai 
galioja tiek fizinei, tiek psichologinei savijautai.

„Transporto priemonės valdymas reikalauja didelės koncentracijos, todėl jei yra 
kažkokių trikdžių, neleidžiančių viso dėmesio sukoncentruoti į vairavimą, geriau 
nerizikuoti – paprašyti, kad pavežtų artimieji arba pasinaudoti taksi paslaugomis. Jei 
kelyje įvyko konfliktas ir situacija suerzino vairuotoją bei nepavyksta nusiraminti, 
rekomenduočiau nebetęsti važiavimo, sustoti saugioje vietoje, ir tęsti kelionę nurimus 
emocijoms. Visada derėtų prisiminti, kad eisme yra ir daugybė kitų dalyvių, todėl 
kiekvienas vairuotojas yra atsakingas ne tik už savo ekipažą, bet ir už kitų sveikatą“, –
pažymi A. Žiukelis.

Eismo įvykių šuolis

Kelių policijos duomenys rodo, kad šių metų liepą ir birželį registruoti atitinkamai 310 ir 
346 eismo įvykiai. Palyginimui pavasarį (kovo–gegužės mėn.) jų buvo pastebimai 
mažiau – 201, 229 ir 306. Policijos duomenimis, šiemet fiksuojamas ir kone perpus 
didesnis žuvusiųjų skaičius, lyginant su praėjusiais metais. 

Vasarinis avaringumo padidėjimas fiksuojamas kasmet. Štai 2022 m. vasarą registruota 
1012 eismo įvykių. Praėjusią vasarą išsiskyrė rugpjūtis, kai eismo įvykių fiksuota 374. 
Tuo metu pavasarį ir rudenį incidentų buvo mažiau – atitinkamai 771 ir 834.