Ekspertų patarimai: ką daryti, kad žiema vairuotojų neužkluptų netikėtai
Ekspertų patarimai: ką daryti, kad žiema vairuotojų neužkluptų netikėtai
„Prieš žiemos sezoną pasikeisti vasarines padangas į žiemines – įprasta praktika,
kurios vairuotojai laikosi pakankamai drausmingai. Kiek sunkiau prisiminti, kad vyraujant
žiemiškiems orams reikia keisti ne tik padangas, bet ir savo vairavimo įpročius. Taip pat
derėtų nepamiršti valytuvų būklės. Patikrinti, ar automobilio naudojami skysčiai, kaip
langų apiplovimo skystis, yra tinkamas žiemos sezonui. Reikia patikrinti, ar dega visos
lemputės ir ar žibintai yra tinkamai sureguliuoti, kad matytumėte kur važiuojate ir kitų
neakintumėte. Iš pirmo žvilgsnio, tai gana paprasti dalykai, tačiau pamiršus tuo
pasirūpinti, kelionė gali tapti ne tik nepatogi, bet ir rizikinga“, – sako BTA Ekspertizių
skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Pritaikyti visiems sezonams
Vidas Žuraulis, „Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos fakulteto profesorius, tvirtina, kad
šiuolaikiški automobiliai yra vienodai gerai pritaikyti eismui ir žiemos, ir vasaros sezonu.
Todėl ypatingų vargų, susijusių su transporto priemonių parengimu orų permainoms,
vairuotojams netenka.
„Ypatingų darbų, be padangų, vieno-kito skysčio pakeitimo ir valytuvų priežiūros prieš
žiemą nėra. Bet jei transporto priemonės savininkas nori labiau pasiruošti ir apsaugoti
automobilį nuo žiemos poveikių – drėgmės, druskos, sniego, purvo ir kitų dalykų –
parengiamųjų darbų sąrašą galima išplėsti. Pavyzdžiui, besirūpinantiems automobilio
kėbulo būkle vertėtų atnaujinti antikorozinį padengimą, daugiau dėmesio kreipti į kėbulo
priežiūrą, vaškavimą“, – teigia profesorius.
Mokslininkas teigia, kad elektromobiliams ir automobiliams su vidaus degimo varikliu
galioja vienodas pasirengimo žiemos sezonui instrukcijų ir patarimų rinkinys. Tik
elektromobilių savininkai turėtų papildomai įsivertinti, kad šaltuoju metų laiku šiek tiek
sumažės vienu akumuliatoriaus įkrovimu nuvažiuojamas atstumas. Į tai reikia atkreipti
dėmesį planuojant maršrutus ir numatant sustojimus akumuliatorių įkrovimo stotelėse.
Verta papildyti bagažinę
„Vilnius Tech“ profesorius rekomenduoja žiemos sezonui į bagažinę įsidėti užvedimo
laidus tam atvejui, jei išsikrautų akumuliatorius ar dėl šalčių jis nesugebėtų užvesti
variklio. Tačiau jis įspėja, kad vairuotojai, užvesdami automobilį tokiu būdu, turi būti itin
atidūs ir laikytis tinkamos veiksmų sekos, mat šiuolaikiškuose automobiliuose pilna
elektronikos, kuri yra jautri įtampos šuoliams.
A. Žiukelis ragina imtis ir prevencijos, kad neprireiktų ieškoti pagalbos su užvedimo
laidais rankose.
„Prieš atvėstant orams verta pasitikrinti automobilio elektros instaliaciją – ar tinkamai
veikia generatorius, ar ne paskutines dienas skaičiuoja akumuliatorius. Mat vasarą
nepakankamai kraunančio generatoriaus ar krūvio nebelaikančio akumuliatoriaus
trūkumų galime ir nepastebėti, bėdos išlenda tik paspaudus šalčiams“, – ragina BTA
ekspertas.
„Taip pat nepakenktų bagažinėje turėti virvę, tempimo lyną. Žiemą pasitaiko situacijų,
kai dėl sniego ar plikledžio sunku pajudėti iš vietos. Kai kuriose situacijose gali išgelbėti
ir sauja smėlio – ypač jei važiuojama žiemiškais kaimo keliukais. Kartu būtų naudinga
turėti ir kastuvą sniegui nusikasti. Šaltuoju sezonu nepamainomos ir šluotelės sniegui
nuvalyti bei stiklo gramdymo priemonės. Tiesa, šiais laikais krypstama prie purškiamų
langų atitirpinimo priemonių – su jomis ir vargo mažiau, ir stiklui žala nedaroma, ypač jei
ant stiklo yra ne tik ledo, bet ir smėlio“, – rekomenduoja V. Žuraulis.
Vairavimo įpročių korekcija
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova ragina žiemos iššūkiams ne tik techniškai
paruošti automobilius, bet ir pasiruošti patiems vairuotojams. Mat vairavimas ant
slidesnio, prasčiau nuvalyto kelio reikalauja ypatingo atsargumo.
„Žmonės perdėtai pasitiki savo automobiliais ir galvoja, kad jei įsigijo naują transporto
priemonę, tai nusipirko ir fizikos dėsnius. Deja, ne. Praėjusiais metais, kai buvo
didžiausias snygis, o iškart po jo – stiprus plikledis, buvau eismo įvykio liudininkė.
Naujutėlio miesto visureigio vairuotojas nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingą
eismo juostą ir kaktomuša susidūrė su sunkvežimiu. Sustojau patikrinti, ar kam reikia
pagalbos – laimei, niekas nesusižalojo. Tuomet paklausiau vairuotojo, kas nutiko, kodėl
jis taip vairavo tame vingyje. Jis paaiškino, kad pasikliovė savo mašina ir galvojo, kad
išlaviruos“, – pasakoja instruktorė.
Ji pati, kaskart sėsdama prie vairo, pasitikrina lauko temperatūrą, nes ši parodo
plikledžio ir kitų pavojingų reiškinių tikimybę. Išvažiuodama iš kiemo instruktorė įvertina,
ar mašina buvo apšerkšnijusi, ar nuo kelio nuvalyti lapai – slidu gali būti ne tik dėl
plikledžio, bet ir dėl to, kad ant kelio pilna lapų.
Vairavimo instruktorė taip pat atkreipia dėmesį į greitį ribojančių kelio ženklų vertinimą
žiemą.
„Maksimalus leistinas greitis yra skirtas važiavimui optimaliomis sąlygomis. Nors
autostradose šią ribą žiemą sumažina kelių eismo taisyklės, kituose keliuose tenka
kliautis vairuotojų sąmoningumu ir tinkamu situacijos vertinimu. Priklausomai nuo realių
oro sąlygų saugus greitis gali būti 10-20 km/val. žemesnis už leistiną. Kartais netgi
tenka priimti logišką sprendimą sustoti šalikelėje ir praleisti kitus eismo dalyvius, o
praleidus srautą išjudėti sau tinkamu greičiu“, – sako O. Židovlenkova.
BTA ekspertas A. Žiukelis primena, kad vasariškų padangų naudojimas žiemos sezonu
gali ne tik užtraukti baudą, bet ir lemti automobilio techninės apžiūros panaikinimą. Nuo
lapkričio iki balandžio pradžios į eismo įvykį patekus su vasarinėmis padangomis, jei
įvykis nutiko būtent dėl netinkamo padangų pasirinkimo, draudimo bendrovės gali net ir
iš apsidraudusio vairuotojo – įvykio kaltininko – išieškoti žalą, padarytą kitai transporto
priemonei.