Grįžus namo pasitinka šlapias durų kilimėlis, per sieną varvantis ar net iš rozetės srūvantis vanduo – su šia nemalonia patirtimi susiduria dažnas Lietuvos gyventojas. Deja, kai kuriems su užliejimo padariniais tenka tvarkytis ne po vieną kartą.

Užliejo keturis kartus

Vilnietė Ugnė prieš kelerius metus pirkdama butą nesitikėjo, kad jis bus užlietas keletą kartų. Tiesa, jau pirkimo metu atkreipė dėmesį į nedailiai uždažytas dėmes ant miegamojo sienos palubėje. Buto pardavėjai patikino, kad juos buvo užpylę kaimynai, bet jie viską sutvarkė, ir problemų nebėra.

Deja, po kurio laiko Ugnė pastebėjo per sieną tekantį vandenį – nedelsdama apibėgo visus aukščiau gyvenančius kaimynus, paskambino namo administratoriui. Užliejimo kaltininkas, pasirodo, gyveno dviem aukštais aukščiau nei užlietas butas, ir nesileido į kalbas – dar ir piktu šunimi pagrasino. Kai kitą dieną santechnikui pavyko prisibelsti, kaltininkai demonstratyviai rodė išvalytą vietą, tarsi vandens nė nebuvo.

„Tąkart kreipėmės į draudimo bendrovę, gavome išmoką ir nebesukome sau galvos. Tačiau po gerų metų grįžę iš kelionės vėl radome vandens žymių ant sienos ir grindų. Gaila, patingėjome užfiksuoti šį faktą, nes mums atrodė, kad neturime pakankamai įrodymų, kada įvyko buto užliejimas“, – pasakoja nukentėjusioji.

Tačiau problemos nesibaigė. Prieš kelias savaites vėl pamačiusi šlampančią sieną, šeima kreipėsi į namo administratorių ir draudimo bendrovę. Negana to, praėjus vos kelioms dienoms, tą pačią savaitę Ugnės butas vėl buvo užlietas, tai jau užfiksuotą žalą dar šiek tiek padidino.

„Dabar gyvename su atnaujintomis sienomis ir lubomis, tačiau neramu, ar ilgai džiaugsimės šiuo remontu“, – atsidūsta Ugnė.

Didžiausia problema – susidėvėję vamzdžiai

Didžiausios Lietuvoje daugiabučius administruojančios bendrovės „Mano būstas“ avarinė tarnyba kas mėnesį sulaukia beveik tūkstančio pranešimų dėl susidėvėjusių vamzdžių užsikimšimo ar trūkimų. Deja, ne visi gyventojai laiku pastebi galimus pavojus ir kreipiasi tik tada, kai įvyksta vandentiekio avarija – bendrovė praėjusiais metais užfiksavo 1 024 būsto užliejimus.

Anot „Mano būsto“ atstovo Pauliaus Ugianskio, vandentiekio vamzdynų avarijos – dažnas reiškinys senos statybos daugiabučiuose, tačiau augant nekilnojamojo turto pardavimams, vis dažniau išlenda statybų brokas, tad būsto užliejimų pasitaiko ir naujos statybos namuose.

„Dažniausiai senos statybos daugiabučiuose dėl būsto užliejimo kaltininkais tampa trūkę vandentiekio vamzdžiai, įvairūs santechnikos gedimai. Ypač opi problema Lietuvoje yra užkalkėję vamzdžiai“, – tvirtina P. Ugianskis

„Skatiname gyventojus atkreipti dėmesį į namuose atvirai matomus vamzdžius, ar jie nėra sutrūkinėję, ar naudojantis santechnika, lengvai nubėga vanduo – užsikimšę vamzdžiai taip pat gali pridaryti nemalonumų“, – komentuoja „Mano būsto“ atstovas.

Pašnekovas pastebi, kad dažniausiai būsto užliejimai įvyksta, kai gyventojų nėra namuose, todėl patariama prieš ilgesnes išvykas sustabdyti vandens tiekimą visiems prietaisams ir įrenginiams. Taip pat reguliariai tikrinti sanitariniuose mazguose naudojamas lanksčiąsias žarneles, kurių susidėvėjimas ar pažeidimai neretai tampa užliejimų priežastimi.

Atvejų nežymiai daugėja

Praėjusiais metais draudimo bendrovė BTA sulaukė virš tūkstančio kreipimosi dėl vandens sukeltų žalų. Didžioji dalis jų – gyvenamojo būsto užliejimai. Tai 8 proc. daugiau nei ankstesniais metais: 2020 m. tokių atvejų fiksuota 1 022, 2019 m. – 943. Augantį tokių žalų skaičių iš dalies lėmė ir didėjanti BTA gyventojų turto draudimo dalis rinkoje. 

Būsto užliejimai nėra skirstomi į pirminius ir pakartotinius, tačiau draudimo specialistai pripažįsta, kad pasikartojančių atvejų pasitaiko.

„Dažniausiai taip nutinka, kai problema nėra iš esmės išsprendžiama. Netvarkomi santechnikos gedimai, pakeičiamas leidžiantis kranas, žarna ar kita dalis, nors ir akivaizdu, kad šiuos darbus atlikus, problema dar kartosis. Vienos dalys keičiamos, o kitos lieka tos pačios“, – komentuoja draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Būsto užliejimas sukelia nepatogumų, o padarinių šalinimas daug kainuoja. Pavyzdžiui, trūkus vamzdžiams nukenčia ne tik žemiau gyvenantys kaimynai, bet ir pats buto savininkas. Apliejimų metu labiausiai kenčia grindys, lubos ir sienos, taip pat baldai, o norint sutvarkyti vamzdžius, tenka ardyti sieną, lupti plyteles ir kitas apdailos medžiagas.

Štai 2020 m. dėl užlietų būstų draudimo bendrovė gyventojams išmokėjo beveik 659 tūkst. eurų, vidutinė žala siekė beveik 643 eurus. Didžiausią draudimo išmoką – net 8 800 eurų – gavo Molėtų r. sav. gyventojas, kurio būste dėl antrame aukšte trūkusio vamzdžio buvo užlietas visas pirmas aukštas.

Tačiau tai nepralenkia 2019 m. išmokos rekordo, kai Pagėgių gyventojui buvo skirta beveik 17 tūkst. eurų – tiek buvo įvertinta žala, kai dėl trūkusio vamzdžio buvo sugadintas būsto grindų šildymas.

„Pastebėjus buto užliejimą, pirmiausia būtina kiek įmanoma sumažinti žalą – stabdyti vandens tekėjimą, aplankyti kaimynus ir išsiaiškinti, kiek padaryta žalos. Svarbu apie įvykį pranešti namą administruojančiai bendrovei, taip pat draudimo bendrovei, jei būstas yra apdraustas“, – pataria A. Žiukelis. Apliejus kaimynus, draudimas žalą jiems atlygins tik tuo atveju, jei bus apdrausta jūsų civilinė atsakomybė.