Nesvarbu, ar gyvenate naujos statybos name, ar sename daugiabutyje – kartais net nedidelės rizikos gali sukelti didelių namų saugumo problemų. Kaip pasiruošti iš anksto, kad netikėtumai netaptų skaudžia pamoka, pataria ekspertai.

Vandentiekio gedimai ir infrastruktūros problemos

Nors nuo vandens užliejimų neapsaugotas nė vienas būstas, tačiau su jais dažniau susiduria butų savininkai, ypač sukeltais vandentiekio avarijų. Užliejimų žalos šiemet sudaro 24 proc. visų BTA būsto draudimo draudžiamųjų įvykių, pastebi BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė

„Dar daug šalies gyventojų gyvena senos statybos nerenovuotuose daugiabučiuose, kuriuose vamzdynai jau susidėvėję, todėl užliejimai ir vandentiekio avarijos juos vargina itin dažnai. Užliejimai gali sugadinti ne tik vidaus apdailą – jei vandens prasiskverbimas nėra pastebimas iš karto, gali būti apgadinta ir buitinė technika, baldai, elektronika“, – patirtimi dalijasi A. Baranauskaitė.

Anot ekspertės, užliejimų padaryta žala gali pasiekti penkiaženkles ar net šešiaženkles sumas, ypač kai nuo vieno buto nukenčia kelių aukštų gyventojai: „Todėl prevencija ir finansinė apsauga turėtų būti svarbi visiems, bet ypač – viršutinių pastato aukštų butų savininkams.“

Siekiant išvengti tokių nelaimių, geriausia prevencija – renovacijos metu pakeisti bei hidrauliškai išbandyti vamzdynai, hidroizoliuoti sanitariniai mazgai. Vis dėlto, anot A. Baranauskaitės, daugiabučių renovacija Lietuvoje nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Todėl išvengti potencialių finansinių nuostolių ir kivirčų su kaimynais užliejimo atveju gali padėti būsto draudimas.

„Gyvenant daugiabutyje, ypač rekomenduojamas Civilinės atsakomybės draudimas, užtikrinantis, kad bus atlyginta kaimynams sukelta žala. Jo sumą renkasi klientas, rekomenduojama kuo didesnę, kad visi nuostoliai būtų padengti. O paties nekilnojamojo turto (buto ar namo) galutinę draudimo sumą lemia ir kiti veiksniai – būsto dydis, konstrukcijos tipas ir kt.“, – sako ekspertė. 

A. Baranauskaitė atkreipia dėmesį, kad sumą, kuria derėtų drausti būstą, dažniausiai siūlo draudimo kompanijos. Tačiau labai svarbu įvertinti, ar ji yra tinkama, pavyzdžiui, galbūt būstas buvo įrengtas naudojant labai brangias ir kokybiškas medžiagas, taikyti inovatyvūs sprendimai.

„Taigi, įvertinus siūlomą draudimo sumą, jei jūsų manymu žalos atveju šios sumos nepakaktų atkurti tokios pat būklės turtui, rekomenduojama kreiptis į draudimo kompaniją dėl individualaus vertinimo“, – pataria draudimo ekspertė.

Gamtos stichijos – audros ir kiti natūralūs pavojai

Lietuvoje pastaraisiais metais pastebimos dėl klimato kaitos vis dažnėjančios ir stiprėjančios gamtos stichijos. Škvalai, viesulai, smarkūs lietūs, didžiuliu svoriu namo stogą ir karkasą slegantis gausus sniegas gali padaryti didelę žalą būstui, pastebi A. Baranauskaitė.

Anot jos, nors gamtos stichijos kenkia ir daugiabučiams, didžiausią grėsmę jos kelia privačių namų savininkams.

„Ekstremalėjant orams, darosi vis svarbiau pasirūpinti stogo konstrukcijų, langų ir kitų silpnų vietų tvirtumu. Langai ir stogo danga turėtų būti pritaikyti atlaikyti stipresnius vėjus ir liūtis, o aplink namą augantys dideli medžiai turėtų būti reguliariai tikrinami ir genimi. Pastebime vis dažnėjančias savaiminių medžio užvirtimų žalas, todėl apsidrausti nuo šios rizikos rekomenduojame bene visiems privačių namų savininkams“, – sako ekspertė.

Taip pat svarbu įsirengti tinkamus drenažo ir lietaus vandens nutekėjimo įrenginius – tai padeda išvengti galimo vandens kaupimosi prie namo pamato ar rūsyje, pataria A. Baranauskaitė.

Įsibrovimai ir vagystės – vis dar aktuali saugumo problema

Pastaruosius 15 metų Lietuvoje vagysčių skaičius beveik tolygiai mažėja – per pastaruosius 15 metų, 100 tūkstančių gyventojų tenkantis vagysčių skaičius sumažėjo daugiau nei tris kartus, rodo Informatikos ir ryšių departamento duomenys. Vis dėlto, jos iki šiol išlieka didele namų saugumo problema, kasmet paliečiančia bent kelis tūkstančius gyventojų.

„Palaipsniui gerėjančiai vagysčių skaičiaus statistikai įtakos turi ir gyventojų vis dažniau naudojamos apsaugos sistemos. Iš mūsų patirties, apie 80–90 proc. namų saugos sistemų suveikimų yra klaidingi signalai neteisingai suaktyvinus daviklius ar neapdairiai išjungus sistemą. Tačiau apie 10–20 proc. atvejų yra realūs įvykiai, kai pastebimos galimos grėsmės ar net bandymai įsibrauti“, – pasakoja „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad nusikaltėliai dažniausiai naudojasi silpniausiomis namų vietomis – langais, durimis, stoglangiais, garažo durimis, todėl pirmas patarimas būstų savininkams yra stiprinti šiuos ir kitus galimus įėjimus į pastatą.

Kitas saugos eksperto patarimas – investuoti į patikimas apsaugos sistemas: „Rekomenduojama rinktis profesionalias sistemas, apimančias ne tik įsilaužimo apsaugą, bet ir užtikrinančias apsaugą nuo gaisro pavojaus ir vandens užliejimo. Nuosavų namų savininkams siūlyčiau pagalvoti ir apie objekto perimetro apsaugos sistemas, t. y. vaizdo kameras, papildomus judesio daviklius, galinčius iš anksto pranešti apie bandymą įsibrauti į namų teritoriją. Tai padėtų anksčiau identifikuoti pažeidimus bei prailgintų laiką saugos tarnybos greitojo reagavimo ekipažui užkardyti nusikaltimą.“

Siekiant sumažinti potencialią vagysčių padarytą finansinę žalą, BTA ekspertė A. Baranauskaitė rekomenduoja nepamiršti, kad būsto draudimu galima apsidrausti ne tik nekilnojamąį turtą, tačiau ir jame esančius daiktus bei įrenginius.

„Priėmus sprendimą apdrausti būstą, reikėtų apgalvoti, kokio ir kiek turto turite – galbūt vertingų vienetinių daiktų, brangios elektronikos, neseniai įsigytų išmaniųjų įrenginių? Norint jaustis užtikrintai dėl savo būsto saugumo, verta apdrausti ir juos“, – pataria A. Baranauskaitė.